visuomenės veikėjas

kadangi mane, „mano amerikoj“ perskaičusį Maironio eilėraštį apie emigraciją, pagavo nenumaldomas įkvėpimas, ir nieko aš su savimi padaryti negalėjau, tai sueiliavau atsakymą „mano amerikai“, bet gavau paaiškinimą, kad mano eiliuotas atsakymas laukia patvirtinimo, todėl, nenorėdamas delsti – laikas, kaip sako amerikonai, pinigai – galiausiai ryžausi tą eiliuotą savo atsakymą paviešinti – kas žino, ar jis toj „mano amerikoje“ išvys dienos šviesą.

Atsakymas „mano amerikai“, arba Kodėl aš nepasiduodu emigracijai

štai ir aš šndn nuo ryto panašiai kaip mūsų tautos dainius dūmoju: kuriems galams lietuvaičiai su lietuvaitėm trenkiasi šalysna svetimosna, a?

skaitau, kad materializmas jiems galvas susuko jau visai,
jie sąmonę irgi savimonę seniai praradę. bet neliūdėkime nūnai –
ateis nauja gadynė,
pakilkime aukštai aukštai, ten, kur dangaus vaiski žydrynė,
ne iš tikrųjų, žinoma, sesyt, tik svajomis,
bo iš tikrųjų kai aukštai pakilsim, tai galim pult labai labai žemai,
juk liaudies išmintis byloja, kad aukštai kilęs žemai pulsi,
taigi pakilę mes aukštai virš debesų, gerai apsižvalgykim,
ir daug gerų dalykų irgi reiškinių mes šioj šaly išvysim (čia toks žodis: ne išvarysim, o pamatysim),
ir bus ant dūšios daug geriau,
o jau tada pasidarys ir daug linksmiau,
ir mintys tokios niūrios nekamuos,
paimkime į vieną ranką grėblį,
į kitą – dalgį gal, o gal plaktuką,
ir eikime visuomenės pagražint,
o kai visuomenę mes savąją pagražinsim, tai ir pasaulis bus gražesnis!

Tags: ant dūšios geriau, dalgis, emigracija, emigrantai nelaimingi, grėblys, į kitą - dalgį gal, į vieną ranką - grėblį, ką daryti, kad visi neišemigruotų, kodėl emigruojama, nauja gadynė, pakilkim aukštai, plaktukas

„Žmonės myli tiktai iš baimės ir dėl malonumų. Baimė, savaime suprantama, susijusi su išlikimo instinktu: jeigu bendruomenė, kuriai tu priklausai, pajus, kad tu nekartoji tų pačių ritualų kaip ir ji, tai yra išsiviepęs kasdien nemali šūdo apie meilę, ji paprasčiausiai tave nužudys. Sunaikins, neleis tau alsuot. Bendruomenei tu reikalingas tik kaip žmogienos daugintojas ir jos augintojas. Tai yra turi pratęsti giminę, pagaminti vaikus, paskui juos užauginti. Mėsa istorijai, karams, politikų veidmainystei. Procesas toks pat kaip ir vištų fermoje. Kuo daugiau vaikų, tuo pigesnė žmogiena.

O meilė, susijusi su malonumais, – tai meilė, kuri tau atveria galimybes pasinaudoti kitų žmonių kūnais ir jų sugebėjimais.“

Sigitas Parulskis „Vėjas mano akys“

„…nužudyti tik vieną kartą yra daug sunkiau nei daug kartų.“

Sandro Veronesi „Praeities galia“

„Tris dienas kabojo žmonių ir kačių lavonai, ir niekas nedrįso į juos pažvelgti. Tačiau netrukus visi įvertino įspūdingą vaizdą, mus netgi užvaldė prieštaringi jausmai, todėl įsakymą nuimti kūnus ir išardyti didingąjį įrenginį* sutikome murmėdami.“

* specialiai sukonstruotas kartuves

Italo Calvino „Perplėštas vikontas“

„Reikia gimti filosofu – pageidautina, stoiku – kad suvoktum ir išdrįstum pripažinti, jog kito žmogaus suprasti neįmanoma. Visa, kas mums duota – vien pajausti jį, akimirkai – nors ir tai labai nelengva.“

Gintaras Grajauskas „Apie (ne)susikalbėjimą“

„Niekas negali žmonių apsaugoti, vaikine. Juos galima tik mylėti.“

John Irving „Sidro namų taisyklės“

„Intelektualo žodis politikams reiškia mažiau negu nieko, kol intelektualas netampa rinkimės kampanijos spyčraiteriu.“

Rolandas Rastauskas „Ta nepakeliama eurolengvybė“

„Buvau pernelyg savanaudis verkti dėl kitų, o verkti dėl savęs buvau per senas.“

Haruki Murakami „Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės“

„Modernūs žmonės taip ir numiršta su daiktais nepašnekėję. Jų niekada neįdrėskia pasiutusi kėdė, jie neskęsta minkštų baldų įlankose, jų nesuvedžioja slidžios antklodės ir neiškviečia į naktinę dvikovą seni veidrodžiai.“

Giedra Radvilavičiūtė „Tėvynė ir kitos jungtys“

Tags: Calvino, citatos, Grajauskas, Irving, mintys, Murakami, Parulskis, Radvilavičiūtė, Rastauskas, Veronesi

nuo skambių frazių pykina, bet nuo šitos – ne

kai Kurtas Vonnegutas pasiteiravo savo sūnaus (nežinau jo vardo, o pavardė tai Vonnegutas, jis jau ne vaikas, seniai suaugęs), kokia, jo nuomone, gyvenimo prasmė, išgirdo: „Tėve, mes esame čia, kad padėtume vienas kitam ištverti šį reikalą – nežinau, kaip jį pavadinti“ (žr. „Žmogus be tėvynės“). nedurnas vaikas

Tags: citatos, gyvenimas, gyvenimo prasmė, Vonnegut