visuomenės veikėjas

gerb. Zebuilos netektis (išsamiau žr. žemiau esantį įrašą apie keistą padarą, kurį velionis palaikė skrajojančiu olandu),Velykos su savo visokiais atributais kaip antai margučiais ir kiškučiais, pavasariški darbai sode ir darže dieną irgi naktį buvo ilgam išginę mane iš virtualaus pasaulio, bet užėjęs lietus, grafomanija ir priklausomybė nuo popo parginė atgalios, tiesa, neilgam, bo liko nebaigtų darbų ir pramogų, todėl naudodamasis lietaus man suteikta proga norėčiau pasidalyti su gerbiamaisiais visuomenės nariais irgi narėmis atradimais, kurių nemažai apturėjau skaitydamas tokio nedurno veikėjo, žmogaus psichikos žinovo Finno Skårderudo knygą ,,Nerimas. Klajonės po modernųjį Aš“ (išleistas jau antras josios leidimas, tokiu šviesiu, kietu viršeliu):

Šuolis su parašiutu nėra pernelyg rizikingas. Jis tėra tikrosios gyvenimo rizikos mėgdžiojimas. Meilė, nuoširdumas ir kiti dalykai – štai tikroji rizika.

Būti šiuolaikiniu žmogumi – gyventi vejamam informacijos ir ryšių. Čia slypi rizika prarasti ryšį su pačiu savimi.

Ten, kur nėra ribų, jas reikia labai rimtai nustatyti. Ribos padeda kurti tapatumą. Tapatumo pagrindas – žmogaus gebėjimas išsiskirti iš kitų.

Prarasti tai, ko niekada neturėjai, bet ko vis tiek reikia, – dar skaudžiau. Žmogus gedi nė nežinodamas dėl ko. Žmogus visą laiką ilgisi. Ilgisi kažko – Dievo ar dar ko nors aukštesnio.

Šeima turi perduoti intymumą. Meilę pasirinkdama ir kaip priemonę, ir kaip tikslą, šeima per intymumą turi sudaryti sąlygas vaikui susikurti. Vaikai neturi paveldėti tėvų, jie turi paveldėti patys save ir savo nepriklausomąjį Aš.

Gėda nėra kaip kaltė susijusi su kokiu nors blogiu, daromu kitiems, tai – nepasitenkinimas savimi. Aš nesu pakankamai geras.

…ligos yra ir gyvenimo formos bei veiksniai. Sirgti ar kentėti – taip pat vienas iš elgsenos būdų.

Mūsų kultūroje vis daugiau ir daugiau egzistencinių ir socialinių sąlygų paverčiama medicininėmis bėdomis. Kasdieną pripildome medicinos… anksčiau visuomenė susitikdavo turguje. Mes susitinkame poliklinikoje. …bloga sveikata yra viena iš mūsų tinkamiausių erdvių, į kurią galima pasišalinti pailsėti.

Mūsų galvojimą reguliuoja ne instinktas, ne energija, o informacija.

Didysis klausimas, žinoma, yra toks: koks iš tikrųjų gyvenimo tikslas? Retai sau šį klausimą keliame tik dėl to, kad jis yra bauginamai reikšmingas.

Mūsų gyvenimas – vaidmenų atlikimas. Mums tenka mokėti tekstus iš įvairiausių rankraščių ir pasirodyti daugelyje scenų.

Galutinis etinis įrodymas mums, suaugusiems, kad esame geri tėvai, yra mūsų vaikų gerovė. Vaikų turėjimas anksčiau buvo reguliuojamas biologinių ir socialinių būtinybių. Vaikai tradiciškai atstovavo gamtai. Dabar jie yra produktai: pasirinkimo, planavimo, mėgintuvėlio, jei prireikia, ir įsivaikinimo. Vaikai kai kuriems suaugusiesiems pirmiausia yra egzistencinis ir psichologinis projektas. … Vaikas, būdamas nenusisekęs projektas, tampa našta.

Narciziškas asmuo smarkiai stengiasi būti mylimas, tačiau jam nepavyksta, nes jis nesugeba mylėti savęs kaip kito žmogaus, kol pats nemylimas kieno nors kito. … Narcisizmą galima suprasti ir kaip būseną, kada jis ar ji nemyli savęs. Šis meilės nepakankamumas yra pats sau priešprieša. Meilės alkis maskuojamas dedant per daug aiškias pastangas, perdedant, ir aplinkybių tai dažnai klaidingai suprantamas kaip pakankama ir provokuojanti savimeilė. Tačiau, priartėję prie narcisizmo, pamatome, kaip viskas trapu ir dužu.

Turime džiaugtis, kad kai kurie žmonės, turintys meninių gabumų ir poreikį skleistis, gyveno pragarišką gyvenimą.

Daugeliui saviguoda gali tapti sava veikla ir ko nors kūrimas. Kartu su savo produktu aš nesu vienas.

Žiniasklaidos eksponavimas ir atskiro asmens garbinimas gali reprezentuoti tokį narcizišką Aš pildymą, kai vaikiškų didingojo Aš ir visagalybės iliuzijų įmama laikytis, tartum jos egzistuotų iš tikrųjų. Ar tokia žiniasklaidos kultūra yra indėlis į primityvizmą, kai bręstant uždelsiamas psichinis vystymasis? Ši smarkiai komercinė žiniasklaidos kultūra padeda mums įstrigti primityviuose skilimuose tarp visko-arba-nieko.

…Holivudas yra laboratorija, kurioje plėtojami nauji žmogaus variantai. Neturiu galvoje tik to, kad tai yra plastinės chirurgijos centras. Čia atliekama didelė dalis iš 80 000 kasmečių amerikiečių krūtinės korekcijų. Turiu galvoje žmogaus psichiką. Būti apšviestam yra nuoroda, kad esi kažkas. … Beverly Hilsas Santa Monikos kalnų papėdėje yra nekontroliuojamų eksperimentų su žmogaus psichika laboratorija. Žiniasklaida performuoja žmogų, nes keičia santykius tarp žmonių. Pakinta santykiai tarp artumo ir nuotolio.

Platonas (427-347 m. pr. Kr.) su nerimu kalbėjo apie savo laiko informacinę revoliuciją. Jis gyveno tuo laiku, kai raštas rimtai skverbėsi į graikų kultūrą. Dialoge Fedras jis davė žodį Tėbų karaliui Tamui: ,,Šis išradimas padarys sielas užmaršias, nes jos ilgiau nebesinaudos savo atmintimi“.

Nuotraukų pilna žiniasklaida padarė akį pranašensę už kitus pojūčius. Mažiau nei kada anksčiau mūsų meno istorijoje mes ką nors iššniukštinėjame. Akis yra ir laiko vienetas – akimirka paveikia asmenybę.

Apsimetinėjimo ir vaidybos kultūroje žmogui nelabai rūpi tas, kas iš tikrųjų teisinga.

,,Niekas neprilygsta tam, kai į tave alsuoja gyvas gyvenimas“ (Knutas Hamsunas).

Internetas yra ir mūsų kūniškumo praplėtimas, taigi jis prisideda ir prie pakitusio savęs suvokimo. Kūnas pratęsiamas per daiktus. Kūnas įžengia į intymų žaidimą su išoriniu pasauliu, būdamas santykis.

Tuštuma, nuobodis ir bereikšmybė, bandymai pasislėpti po narcizišku didingumu yra fenomenai, kurie tampa vis būdingesni moderniam žmogui.

Tags: Finn Skårderud, nerimas, psichologija, skaitytos knygos