visuomenės veikėjas

ką aš žinau –

ne mano šis pavasaris, žmogau,

ir net ne tavo – būkim atviri,

kaip atviras lelijos žiedas vandeny,

pažvelkim tiesai į akis

ramybės sklidinu žvilgsniu,

be pykčio, be patyčių visokių,

nors ji (tiesa) gal bus skaudi, nemaloni,

lyg antstolis su segtuvu už tavo lango,

kurį užuolaidom užtraukti pamiršai,

atėjęs tavo turto aprašyt…

bet toks gyvenimas, žinok,

ir šis pasaulis ne kitoks,

kuriam tu šitiek metų gyveni

ir niekaip apsiprasti negali

nors sako tau, kad šuo ir kariamas pripranta,

bet tu – ne šuo ir ne gaidys,

ir ne raguotis koks, ir ne arklys,

juk tu – žmogus, ar ne?

žmogus gi skamba išdidžiai,

kaip varpas gaudžiantis nakty,

o žmogui apsiprasti neišeina,

todėl nepasiduok, apsišarvuok kantrybe

irgi ryžtu, o gal ir meile biškį*

ir eik tolyn, kur akys mato,

kur kojos veda dar ilgai, dar šimtą metų

o gal ir dar ilgiau, jei tavo jėgos leis,

o kelias nesibaigs, vingiuos

už jūrų marių devynių,

ten, kur dar niekad nebuvai

eik, eik, nepasiduok!

_______________________________________________________________

* viešai atsiprašau Vlkk ir kt. suinteresuotų insititucijų irgi asmenų

Tags: aforizmai, ansttolis, bailiff, darom, eik pirmyn, elektrinė, gražūs žodžiai, kur tas kelelis, lelijos žiedas, liaudies išmintis, linkėjimai, patyčios, reikia žinoti, segtuvas, sveikinimai, tostai, vanduo, žodžiai