Mar 25 2011
pirmas Zebuilos išgyvenimas
Zebuila savo pirmosios žmonos pabėgimą su vadybininku (žr. trumpą įžangą Zebuilos išgyvenimų anonse http://visuomenesveikejas.popo.lt) išgyveno l. sunkiai, bet ne dėl savęs, o dėl bendruomenės ir ypač dėl pačios savo pačios – juk taip nedorai pasielgdama Sofija (toks jo pirmos žmonos vardas, kuris, išvertus iš graikų kalbos reiškia išmintį) pakenkė socialiniam teisingumui, kuriuo garsėjo jų bendruomenė, tėškė jai (bendruomenei) skaudų antausį, demonstratyviai paniekindama nuo seno galiojančias nerašytas taisykles, parodė jai netinkamą pavyzdį, kuriuo galėjo užsikrėsti kiti bendruomenės nariai, gal netgi jos pirmininkas, nors buvęs komjaunuolis (apie komjaunimą žr. http://www.komjaunimas.lt), bet juk vis tiek žmogus, ir, žinoma, pakenkė pati sau, suteršdama savo prasmingą vardą – juk pasielgė tikrai neišmintingai, – ir įskaudino savo tėvus, kurie jau buvo senyvo amžiaus, todėl ryžosi l.sunkiam, bet lemtingam žingsniui – įsipylė sklidiną taurę nuodų ir išgėrė ją iki paskutinio lašo, tik ne todėl, kad būtų nusivylęs meile ar moterimis, o todėl, kad taip nusprendė išpirkti buvusios žmonos kaltę bendruomenės ir josios žilagalvių tėvų akyse, taigi maktelėjo iš tos taurės, kurią buvo radęs tarp lėktuvų atsarginių dalių Grumlino palėpėje (apie Grumlino palėpę žr. http://www.grumlinas.lt), deja, tuo metu pas jį į svečius iš Amerikos (informacijos apie Ameriką galite rasti paspaudę ant šios nurodos http://amicusas.popo.lt) atvyko antros eilės pusseserė, kuri ir rado jį pasliką ant grindų, mėgino pirmiausia atlikti dirbtinį kvėpavimą, apie kurį buvo kažkur skaičiusi, gal knygoje apie pelytę smailytę, o gal apie tandadrikiją, bet nesėkmingai, ir, paklususi sveikam protui, iškvietė greitąją medicininę pagalbą, o toji nugabeno jį kaukdama į ligoninės priėmimo punktą, kur budintis personalas išplovė skrandį, ir Zebuila vargais negalais* išgyveno
———————————————————————————————
* vargais negalais – toks posakis, reiškiantis, kad lyrinis herojus išgyveno vos ne vos, l. sunkiai, o daugelis jo išgyvenimo nesitikėjo, net karstą jau buvo jam nupirkę iš Rokiškio (žr. http://rokiskis.popo.lt), paprastą, ne ąžuolinį, mat galvojo, koks skirtumas (apie skirtumą žr. http://skirtumas.popo.lt), juk miręs vis tiek nesupras, iš kokios medžiagos jo amžinojo poilsio būstas
10 Responses to “pirmas Zebuilos išgyvenimas”
Ne koks skirtumas, o toks skirtumas. Kaip žinia atėję prie karsto žmonės gali visaip negražiai apie velionį kalbėti. Sakytų: „jau iš kur kur, bet jau iš Rokiškio galėjo ir geresnį paimti, matyt artimieji pataupė.“
Ir kaip tada artimiesiems jaustis?! Gerai dar, kad nepasimirė…
d.ačiū už parodytą dėmesį, Zebuila l.apsidžiaugs sužinojęs. taip, aš irgi skaitau, kad gerai, jog lyrinis herojus išgyveno, bo jei nebūtų išgyvenęs, tai nebūčiau galėjęs jo išgyvenimų aprašyti. tų išgyvenimų dar būta ne vieno, todėl, kai tik rasiu nuo visuomenės gražinimo atliekamo laiko, juos aprašysiu, bet štai šndn negalėsiu, mat aktyviai dalyvausiu Žemės valandoje, o juk jai reikia dar ir tinkamai pasiruošti, kad nebūtų tik šiaip sau, ant durniaus. sėkmės, laikykitės! [už gražią visuomenę!]
Aahahah 😀
Bet tamsta turite talentą 😀
labas vakaras, Rokiški! jei sugebėjimą išklausyti daug išgyvenusį žmogų, kaip antai Zebuilą, laikote talentu, tai ką aš žinau, gal ir turiu, bet aš tai skaitau, kad šiais globalinio plepėjimo laikais mums svarbiau už viską – klausyti, klausyti ir dar kartą klausyti, o kai klausai, tai ir išgirsti, štai aš tiek
baisiaidaug klausau, kad bijau, jog dėl to gali nukentėti mano tiesioginė misija – gražinimas visuomenės, todėl sakau, kad reiks klausyti naktimis, kai mano partnerė miega, kaimynai miega (kaip ir dabar štai, tik pažiūrėkite, kiek dbr valandų, jau beveik nulis valandų), kaip toj a.a. Cojaus dainoj apie tai, kad jam patinka naktis, kad nakties elektrinis balsas vilioja jį kažkur…p.s. malonu, kad pasijuokėt, bo skaitau, kad juokas irgi viena iš visuomenės gražinimo formų. [už gražią visuomenę!]
Khech… Čia tai geras. Labai patiko 😀
labas vakaras, gerb. kreivaranki, l.džiaugiuosi, kad tamstai l.patiko, bet
svarbiausiadar svarbiau, kad iš šių išgyvenimų pasisemtumėte ryžto ir vilties, kad suprastumėte, jog mes kosmose ne vieni, kad yra ir daugiau tokių kaip mes. [už gražią visuomenę!]DJ gerb. miel. visuom. veikėjau, įsiveržėte kaip koks viesulas į traštisferą, netgi tokie minties galiūnai kaip kreivarankis patį pripažįsta.
O man jūs primenate Erlicką. Gal esate jo netolimas arba tolimas giminaitis?
labas vakaras, gerb Skirtume, toks skirtumas, kad niekur aš nesiveržiau, tik pareiga mane pašaukė, bo visuomenės gražinimas negali apsiriboti vien realiu pasauliu, bet turi paliesti ir traštisferą, ir cybererdvę, o minties galiūnų dėmesys man, be abejo, malonus, nes tokiems kukliems žmonėms kaip aš reikia, netgi būtina, kad juos kas pastebėtų irgi atsilieptų palankiai, o su gerb. Erlicku Juozu tai neturiu nieko bendra ir net nenoriu būti į jį panašus, užteko, kad tais tolimais 2000-aisiais, vieną gruodžio vakarą užsukęs į p. K.Navako „septynias vienatves“ radau ten šeimininką su p. J. Erlicku, kuris skaitė iš savo knygos, o šeimininkas vienui vienas gėrė sau iš butelio vyną, tai tą sykį nutariau, kad nė už ką (nebent tik už didelius pinigus) nenorėčiau aš būti p. J. Erlicko vietoj, o dar toks p. A.Užkalnis apie p. J. Erlicką yra negražiai atsiliepęs, tai tuo labiau nenoriu būti į jį panašus, tai kas, kad kažkada paskaitęs, ką jis (p. J. Erlickas) parašo, juokdavaus, bet dbr jau nepatinka ir gėda dėl to, kad anksčiau taip elgdavaus
Na… patinka Erlickas, ar nepatinka Erlickas. Tai ne taip svarbu. Apie Erlicką, žmogų Erlicką, jo poelgius ir mėgstamiausią degtinę nedaug žinau. Nors ne daug žinau ir apie jo kūrybą. Bet apie kūrybą gal kiek daugiau žinau nei apie asmenį (nors jis kažkadais ėmėsi rodytis televizoriuje ir dar net dainuot buvo sumanęs).
O apie gimines paklausiau, nes labai svarbu yra kiekvienam lietuviui žinoti kiek jis yra brolis o kiek sesuo kiekvienam sutiktam kitam lietuviui. Tai yra labai svarbu, tam kad paskui galėtum sakyti, kad štai toks švogerio žmonos sesers vyras yra didelis biznieriuis, o jo sūnus dirba ministerijoj.
turiu tik vieną brolį, seserų neturiu, švogeriu irgi niekam nesu, bet skaitau, kad visuomenės veikėjas turi būti ir brolis, ir sesuo, ir tėvas, ir motina kiekvienam lietuviui, ne tik lietuviui, bet ir kiekvienos tautybės asmeniui, kiekvienos šalies piliečiui, nes kitaip bus negerai
p.s. kai diskutavome apie dvasinisu dalykus (temoje apie trišonę piramidę, kurią gvildenote savo viešraštyje), minėjau tokį reiškinį kaip laiko skylės (plg. gerb. a.a. Kurto Voneguto „Skerdykla nr. 5“), tai va ką pastebėjau: mano viešraštis tapo tokia laiko skyle – jūs tik atkreipkite dėmesį, kokį laiką rodo prie komentarų, man dbr net nejauku darosi
sėkmės!