Mar 28 2011
antras Zebuilos išgyvenimas
antras Zebuilos išgyvenimas
neilgai trukus po skaudaus išgyvenimo sunkiai apsinuodijus, bet laiku ir aktyviai įsikišus antros eilės pusseserei ir greitajai medicinos pagalbai, Zebuila vėl pateko į bėdą, tik šįkart toji bėda palietė ne tik jį ir bendruomenę, kurios pilnateisiu nariu jis buvo, bet ir visą žmoniją, ir mane, ir tave (tiesą sakant, tvirtinti, kad palietė būtų klaidinga, mat iš tikrųjų ne palietė, o sukrėtė, smogė visu baisumu), o buvo tai pasaulio pabaiga, pati tikriausia ir baisiausia apokalipsė, kokios nė keturių d formatu nepamatysi, laimė, kad buvo iš anksto numatyta penktadienio vakarus užmušinėjančio, bet šiaip jau gana ramaus ir tolerantiško žmogaus, ne kokio pramuštgalvio ar smurtautojo, popo Grumlino (žr. http://www.grumlinas.lt/?p=21930), todėl žmonės, o kartu su jais ir Zebuila, galėjo jai pasiruošti*, nors ruoškis nesiruošęs, o pabaiga ypač pasaulio dažniausiai būna baisi, todėl ir toji pabaiga buvo baisi ir prislėgė ji Zebuilą taip stipriai, kad žmogelis jau buvo nusiteikęs pačiam kraupiausiam scenarijui, iš pradžių net l. išsigando, pajuto kūnu bėgiojančius šiurpulius, jį išmušė šaltas prakaitas, paskui karštas, vėl šaltas, bet galų gale susitaikęs su neišvengiama lemtimi ryžosi dar kartą aukotis už pirmąją savo pačią bendruomenės labui, ne tik širdyje, bet ir viešai^ pasižadėdamas savo gyvybę paaukoti už ją, deja, dideliam jo sielvartui, nors pasaulio pabaiga ir įvyko (yra tiesioginių liudininkų, kurie tai gali patvirtinti galvas guldydami, o jei reikia ir savo parašais), viskas toliau buvo kaip buvę (koks nors literatas pasakytų vaizdingiau, pvz. gyvenimo upė ir toliau tekėjo savo vaga, kuri ledonešiui prasidėjus virsdavo srauniu gaivalu, o šiaip tekėdavo normaliai, ir žuvys joje veisėsi, ir žvejai ant kranto po gramą padarydavo, ir žmonos juos, gamtos vaikus, su kočėlais irgi samčiais ant slenksčio pasitikdavo), ir Zebuila vėl išgyveno
____________________________________________________________________
* pasiruošimas pasiruošimui nelygu, todėl aiškumo dėlei papasakosiu apie Zebuilos pasiruošimą aukščiau minėtai katastrofai plačiau (taupydamas savo ir gerb. skaitytojų laiką irgi virtualiąją erdvę, apie kitų asmenų pasiruošimą čia neminėsiu), taigi aukščiau minėtas lyrinis herojus jau buvo atsiprašęs visų, kuriems buvo prasikaltęs, atlyginęs materialinę ir moralinę žalą visiems nukentėjusiems, paleidęs nuo grandinės savo mylimą šunį, pavalgęs sočią vakarienę, nusikėlęs nuo aukšto artimųjų jam nupirktą karstą, apsitaisęs įkapėmis, pasidabinęs visais tam reikalui būtinais atributais, pasileidęs gedulingą muziką ir sukvietęs visus artimuosius irgi draugus jo pagedėti
^ prie turgaus vartų tvarkingai, ištiesta kaire ranka laikydamas vinį, o per alkūne sulenkta dešine – plaktuką, mat nebuvo nei koks kreivarankis (apie kreivrankį žr. čia: http://kreivarankis.livejournal.com), anei žvairas, prikalė Kreipimąsi į žmoniją
12 Responses to “antras Zebuilos išgyvenimas”
Net šiurpulas nukratė, tiokį siaubą beskaitant…
labas rytas, gerb. pope Grumlinai! malonu iš pat ryto sužinoti, kad dar yra mūsų planetoje tokių jautrių žmonių, kuriems svetimo skausmo nebūna, kuriems sopa širdį dėl kitų žemės gyventojų, kaip antai Zebuilos, išgyvenimų, bo didelė (nesakau didesnė, nes tuo kartais dar drįstu abejoti, esu mat drąsuolis) dalis visuomenės yra abejingi tokiems dalykams, jiems svarbiau už viską seksas, pinigai, valdžia ir tv, be to, yra tiek daug žmonių, kuriems priklausomybė nuo interneto užlygino visus smegenų vingius, sugadino regėjimą, užkietino širdis, todėl džiaugiuosi kiekvienu žmogumi, kuris tikrąja to žodžio prasme yra atsakingas pilietis. sėkmės!
Manding reiktų korektūros darbų šitai jūsų komentaro daliai:
kad dar yra mūsų planetoje tokių jautrių žmonių, kuriems svetimo skausmo nebūna, kuriems sopa širdį dėl kitų žemės gyventojų
Nes jeigu nereiktų, tai: aš skaitau „kuriems svetimo skausmo nebūna“, o paskui skaitau „kuriems sopa širdį dėl kitų žemės gyventojų“ ir suprantu, kad tai apie skirtingus asmenis. Nors minimas tik Zebuila. Iš jau pateiktos informacijos apie gerb. asmenį supratau, kad Zebuila, tai tas kuriam sopa širdį dėl kitų žemės gyventojų, todėl „svetimo skausmo nebūna“ turbūt yra kalbama apie kažkokius tai trečiuosius asmenis… Ar antruosius?
hm… prieš „kad dar yra“ ir po „dėl kitų žemės gyventojų“ turėjo būti toks va ženklas: „“, bet matyt tai buvo suprasta kaip koks HTML’inis kodas ir jie kažkur prapuolo. Atsiprašau už neraštingumą…
Ir vėl to ženklo nėra… hmz… kaip man jį dabar jums parodyti?
A daba matos: “ ?
Dar kartelį atsiprašau.
Va toks va ženklas:
http://www.google.lt/search?q=%3C…%3E&oe=utf-8&rls=org.mozilla:en-US:official&client=firefox-a&um=1&hl=lt&biw=1053&bih=562&ie=UTF-8&sa=N&tab=iw
labas rytas, gerb. Skirtumai! malonu, kad stengiatės pagražinti visuomenę, gražindamas mano komentarus, nes skaitau, kad mano komentarai yra neatskiriama visuomenės dalis. deja, turiu tamstą nuliūdinti, kad savo komentare, skirtame gerb. popui Grumlinui (aka Gintarui Rumšui), turiu omenyje pastarąjį asmenį, nes iš jo reakcijos (jį kratė šiurpuliai, pergyvenant dėl Zebuilos išgyvenimų) susi9dariau (tikiuosi, neklaidingą) nuomonę, kad jam svetimo skausmo nebūna (t.y. visų skausmas jam savas, neišskiriant nei vieno mūsų planetos gyventojo). atsiprašau, jei dviprasmiškai perteikiau savo atsakymą gerb. popui Grumlinui, ateityje pasistengsiu reikštis tiksliau, nors ką aš žinau, man atrodė, kad ir dabar gerai, bet matyt įtakos turi nemiegota naktis ir rytas be kavos. sėkmės! visada esate laukiamas svečias ir su savo komentarais, ir su pastabomis, ir šiaip
gerb. Skirtumai, paspaudžiau ant tos nuorodos, gavau tokį atsakymą:
Jūsų užklausa – – neatitiko jokių dokumentų.
Patarimai:
Pabandykite kitus raktinius žodžius.
Pergyventi dėl viso pasaulio (jei tik nieko nereiks daryti) nėra sudėtinga 😉
labas rytas, mielas Gintarai, malonu, kad nenustygstate vietoje, o į pastarąjį tamstos komentarą galiu atsakyti taip: ką aš žinau, bet manding ir pergyvenimas jau yra darymas – pergyvendamas siunčiate visokias tenai bio ir kitokias sroves, dar kitaip vadinamus fluidus, kurios ir kurie gražina visuomenę iš vidaus, nematomai, tik niekas to nesupranta, todėl šitaip gražinti yra gal dar sunkiau nei matomai, nes kai nemato, tai ir neįvertina, o būti neįvertintam šiuolaikiniam žmogui gali reikšti visą katastrofą, tam reikia būti l.pasiaukojančiam – darbuotis (pergyventi) žinant, kad tavęs niekas nepastebės, nepagirs, nepagarsins nei tavo pergyvenimų, nei tavęs paties
p.s. prašau atleisti, kad vėluoju su atsakymu, mat gražinau visuomenę, tai neturėjau laisvo laiko ryšiams su visuomene. sėkmės!
Labas… ėėė… eee… vienžo, labas dienas, gerbiamas visuomenės veikėjau (nežinau tamstos vardo, tai jaučiuosi toks mažumėlį distancijuotas ir negaliu įdėti pozityvaus fluido į pasveikinimą, bo pareigose nematau žmogaus). Anyway, nėra ko pergyventi dėl nepagyrimo, bo kai kas nors pastebi iniciatyvą, tuoja pat nubaudžia tą iniciatyvą parodžiusį. Tad aš esmi labiau gerojo pikojo kardinolo amplua, bo linkiu gėrio net ir tai žmonijos pusei, katra turėtų su žiežerbom pragaran dundėti.
skaitau, kad galite vadinti mane bet kokiu vardu, visaip bus gerai, o vardo savojo neskelbiu iš neapsakomo kuklumo, bo nenoriu, kad kas imtų mane nešioti ant rankų už kilnią misiją, kuriai esu siųstas, t.t. už visuomenės gražinimą, ką aš žinau… bet kai paskaičiau, kad tamsta linkite gėrio net ir tiems visokiems pramuštgalviams, tai susigėdau biškį, bo turiu pripažinti, kad mane kartais paima ant jų toks siutas, ypač ant popso (šiukštu nepainiokite su popo) atlikėjų, kad nenoriu jų nei matyti, nei girdėti, bet paskui pasidaro jų baisiai gaila, apsiverkiu, imu grėblį arba kokį benzopjūklą ir vėl einu visuomenės gražinti… sėkmės!