Mar 25 2011
Zebuilos išgyvenimų anonsas
elektroniniu paštu (visuomenesveikejas@gmail.com) gaunu daug laiškų su nuotraukomis, kurių autoriai smalsauja, kaip sekasi vienam mano pažįstamam pavarde Zebuila, todėl, taupydamas savo brangų laiką, – ar galite įsivaizduoti, kad praėjusią naktį nesumerkiau nė bluosto, atsakinėdamas į tuos laiškus? – nutariau apie jį papasakoti viešai, žinoma, prieš tai atsiklausęs aukščiau minėto asmens leidimo, kurį jis mielai davė, tikėdamasis, kad jo patirti išgyvenimai suteiks peno apmąstymams, stiprybės nusilpusiems, vilties nusivylusiems valdžia ir kt., idėjų verslininkams ir filosofams, pažadins kurti šviesų rytojų ir t.t.
kadangi ne visi žino, kas tas Zebuila, pradėkime iš pradžių, nuo trumpos įžangos į Zebuilos išgyvenimus…
Zebuilos vardo nežinojo niekas, net jo antroji žmona, o kaimynas iš kairės, vėliau persikraustęs per tris namus į dešinę, sakydavo, kad Zebuila – mitinis personažas iš „bėdų turgaus“, kad tokio išvis nėra*, todėl, kai Zebuilos name kilo gaisras, nepajudino nė piršto, nors gesinti skubėjo visi, ne tik ugniagesiai, o gaisro pašvaistė buvo matyti net už miško…
[bus daugiau]
————————————————————————————-
*kaimynas kalbėdavęs taip įtaigiai, kad pirmoji Zebuilos žmona, patikėjusi juo, paliko vyrą ir susidėjo su kažkokiu vadybininku, o vėliau išvažiavo su juo į Airiją, kur, pasak jos sesers, abu dirbo vištų fermoje – gaudydavo vištas, rinkdavo kiaušinius – ir neblogai uždirbo, užteko ne tik kambario nuomai, bet ir apynaujam šaldytuvui, ir televizoriui (naujam), ir mašinoms (viena – aštuonių, kita – devynių metų senumo), ir dar įvairiems dalykams, kaip antai maistui ir pramogoms (pramogauti jie, aišku, dažnai nepramogaudavo, bet vis tiek), o jos sesuo, kuri tai papasakojo, irgi dirbo Airijoje, bet statybose, buvo mat tinkuotoja, tik labai mėgo malti liežuviu, todėl nenuostabu, kad jos niekas nemėgo, net artimiausios draugės, kurių toji turėjo dvi, ir abi buvo rusės, mat prieš ruses irgi rusus ji neturėjo nieko prieš
2 Responses to “Zebuilos išgyvenimų anonsas”
Kažkokia neįtikėtinai trumpa įžanga.
esate l.pastabus, įžanga tikrai neįtikėtinai trumpa, bet tik todėl, kad lyrinis herojus, būdamas nepaprastai kuklus, prašė apsiriboti vienu sakiniu